| Jungtinė Karalystė - JAV
Visame pasaulyje pripažįstama, kad Dmitrijus Sitkovetskis – renesanso žmogus, kupinas kūrybinės jėgos. Gausiai įrašinėjantis, vystydamas daugiau nei keturis dešimtmečius trunkančią karjerą, jis visame pasaulyje garsėja kaip smuikininkas, dirigentas, kūrėjas, aranžuotojas.
Žymią Sitkovetskio, kaip smuikininko, karjerą atspindi jo diskografija – joje daugiau nei keturiasdešimt įrašų, atspindinčių įspūdingą jo repertuaro platumą. Iki šiol su juo bendradarbiavo tokie orkestrai kaip Londono simfoninis bei filharmonijos ir Karališkasis Concertgebouw orkestrai, vedami tokių legendų kaip seras Colinas Davisas, Marissas Jansonsas, seras Nevilleʼis Marrineris ir Yehudi Menuhinas. Kaip solistas jis koncertavo su garsiausiais pasaulio orkestrais, tokiais kaip Berlyno filharmonijos, Čikagos simfoniniu, Klivlendo, Los Andželo filharmonijos, Leipcigo Gewandhaus, Niujorko filharmonijos, NHK simfoniniu, Filadelfijos ir kitais.
D. Sitkovetskis taip pat sėkmingai pasirodo kaip dirigentas – yra dirbęs su tokiais orkestrais kaip Šv. Martyno akademijos, Dalaso simfoniniu, Londono filharmonijos, Paryžiaus kameriniu, San Francisko simfoniniu, Šanchajaus simfoniniu, Tokijo metropoliteno ir kitais. 1990 m. jis įkūrė kamerinį orkestrą New European Strings (NES), subūrusį iškiliausius styginių instrumentų atlikėjus iš geriausių Europos kolektyvų. Nuo 2003 m. D. Sitkovetskis yra Greensboro simfoninio orkestro (Šiaurės Karolinos valstijoje) meno vadovas, su kuriuo groti jis kvietė tokius solistus kaip Emmanuelis Axas, Jefimas Bronfmanas, Garrickas Ohlssonas ir Pinchas Zukermanas. Anksčiau jis vadovavo Kastilijos ir Liono simfoniniam orkestrui (kaip reziduojantis menininkas, 2006–2009), Ulsterio orkestrui (kaip vyriausiasis dirigentas ir patarėjas meno dalies klausimais, 1996–2001).
Dėl neprilygstamo gebėjimo bet kokį projektą paversti itin laukiamu meno įvykiu, A. Sitkovetskis taip pat buvo kviečiamas vystyti projektus ir vadovauti daugeliui festivalių, įskaitant Korsholmo muzikos festivalį Suomijoje (1983–1993, 2002), Sietlo tarptautinį muzikos festivalį (1992–1997), Muzikos šilko kelią Azerbaidžane (1999) ir Festival del Sole Toskanoje (2003–2006). Sitkovetskis yra ir labai mėgstamas žiuri narys, muzikos ekspertas ir pedagogas. Pastaruoju metu jis dirbo Indianapolio tarptautiniame smuikininkų konkurso (2018), Tarptautiniame Monrealio muzikos konkurso (2019), XVI tarptautinio P. Čaikovskio konkurso (20190 bei Enescu smuikininkų konkurso (2020) žiuri nariu.
Be kita ko, Sitkovetskis yra debiutavęs kaip TEDx pranešėjas, išleidęs autorinę knygą Dialogai, o Medici.tv su juo transliavo interviu seriją pavadinimu Nebūtinai yra šitaip (orig. It Ain't Necessarily So).
Dmitrijaus Sitkovetskio vardas taip pat siejamas su transkripcijomis. Jo sukurtos kultinės J. S. Bacho Goldbergo variacijų versijos orkestrui ir styginių trio gyvena aktyvų individualų gyvenimą – yra nuolat atliekamos ir įrašinėjamos daugelio garsiausių šių dienų atlikėjų. Po šios precedento neturinčios sėkmės Sitkovetskis aranžavo daugiau nei penkiasdešimt svarbiausių kūrinių iš tokių kompozitorių repertuaro kaip Bartókas, Beethovenas, Brahmsas, Haydnas, Schnittke ir Šostakovičius. 2015 m. jis pristatė Stravinskio Le baiser de la fée transkripciją, kurią užsakė kamerinis orkestras Orpheus, o premjerą Carnagie Hall atliko Augustinas Hadelichas. 2018 m. vasarą įvyko pasaulinė Sitkovetskio atliktos P. de Sarasatės Navarra Fantasy transkripcijos, sukurtos Verbier festivalio užsakymu, premjera. Šį pasirodymą – minint festivalio 25-metį – tiesiogiai transliavo Medici.tv, o jame dalyvavo daugybė žvaigždžių, tarp kurių – Lisa Batiashvili, Leonidas Kavakosas, Mischa Maisky, Vadimas Repinas, Maksimas Vengerovas, Tabea Zimmermann, Pinchas Zukermanas ir, žinoma, pats Dmitrijus Sitkovetskis.
English